Asta Bingelytė: krevečių ūkyje nuobodžių dienų nebūna

Krevetės – mūsų ūkio dėmesio centras, tačiau jos taip šauniai jame neklestėtų, jei ne ištikimi darbuotojai, kasdien nuoširdžiai atliekantys savo darbą. Norime pristatyti jums krevečių ūkio mikrobiologę Astą Bingelytę.

Asta, galite papasakoti, kaip atsidūrėte krevečių ūkyje ir kodėl jame pasilikote?

Baigiau VDU taikomosios biochemijos magistro studijas ir pradėjau dairytis darbo. Buvau atvira įvairiems pasiūlymams, nors, aišku, norėjau kažko artimo savo specialybei, kad per daug nuo jos nenutolčiau. Taip pat nenorėjau per daug nutolti ir nuo Kauno – juk čia ir šeima, ir pažįstami, ir draugai. Pasiūlymą darbui iš „Local Ocean“ gavau per Linkedin ir juo susidomėjau. 

Vykdama susipažinti su pasiūlytomis pareigomis, nežinojau ko tikėtis. Supratau tiek, kad tai kažkas nematyto ir negirdėto – ūkis, kuriame auginamos ne karvės, ne kiaulės, o krevetės. Pirmas įspūdis buvo toks, kad patekau į man svetimą, nesuprantamą, tačiau kažkuo labai artimą vietą. Patiko viskas – ir žmonės, ir vieta, ir egzotiški vėžiagyviai (pirmą kartą mačiau gyvą krevetę). Taigi, labai apsidžiaugiau, kad mano turimų žinių užteko ir buvau priimta.

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi dirbti?

Man viskas čia patiko, atrodė labai įdomu, tačiau, aišku, buvo ir tų sunkumų. Visų pirma turėjau adaptuotis prie karščio. Ūkyje palaikoma 30 laipsnių oro temperatūra. Visada buvau šaltamėgė, todėl pradžioje beveik alpau, tačiau prisitaikiau ir dabar jaučiuosi gerai. 

Taip pat reikėjo adaptuotis prie nesterilios aplinkos. Mano pagrindinės pareigos yra prižiūrėti, kad vandenyje, kuriame auga krevetės, nuolat būtų joms tinkama bakterinė terpė. Bakterijas studijų metu mes augindavome kolbose, o laboratorijose būdavo švaru, gražu, sterilu. Ūkyje tokios švaros palaikyti neįmanoma. Tai lyg didžiulė laboratorija, tačiau visi eksperimentai joje vyksta labiau „buitinėmis“ sąlygomis.

Kaip atrodo jūsų darbo diena? Ką jūs konkrečiai veikiate ūkyje?

Esu atsakinga už auginamų krevečių mikrobiologinių parametrų priežiūrą, probiotikų taikymą ekosistemos biobalansui bei sveikai krevečių virškinamojo trakto mikroflorai palaikyti. Per savaitę 1-2 kartus atlieku vandens cheminių ir fizikinių parametrų matavimus. Taip pat vykdau visus papildomus rutininius ūkio darbus ar padedu juos atlikti kolegoms (baseinų valymas, krevečių šėrimas ir t. t.).

Krevetės – jautrūs organizmai. Svarbu užtikrinti, kad vanduo būtų tinkamos temperatūros bei sudėties. Žmogui iš gatvės jis mūsų baseinuose pasirodytų dumblinas, nešvarus, tačiau tokią išvaizdą vandeniui suteikia jame gyvuojanti bakterinė ekosistema. Tinkamas kiekis tam tikrų rūšių bakterijų valo vandenį nuo nešvarumų bei nesuėsto maisto likučių, kolonizuoja krevečių žarnynus ir užtikrina tinkamą jų imuninės sistemos funkcionavimą. Tokią mikrobiologinę terpę vandenyje reikia palaikyti nuolat, antraip gyvūnai ims gaišti.

Kas labiausiai patinka šiame darbe?

Tai, kad viskas! Tikrai ir pavargstu, ir sušlampu, ir išsiterlioju, tačiau džiaugiuosi, kad esu čia, kad galiu tobulėti, mokytis ir dirbti su tokia šaunia ir draugiška komanda, prisidėti prie inovatyvaus, tvaraus bei aplinkai draugiško verslo vystymo. Ūkyje kiekviena diena vis kitokia ir niekada nebūna nuobodu. Kadangi nėra konkrečių instrukcijų, kaip reikia auginti krevetes, daug ką „išrasti“ tenka patiems. 

Mūsų krevetės auga gyvoje ekosistemoje, be jokių antibiotikų bei kitų cheminių medžiagų. Vanduo periodiškai išvalomas ir vis grąžinamas į baseinus (nereikia atpumpuoti naujo). Pati šeriu šiuos vėžiagyvius, matau, kaip jie auginami, todėl drąsiai galiu parekomenduoti kitiems kaip sveiką ir organizmui naudingą produktą, kurį ir pati labai mėgstu.